egle_ska

Pasaulio kultūrų festivalis vyko rugpjūčio 24-26 dienomis Dun Laoghaire, Co. Dublin. Festivalio programa labai įvairi – koncertai, seminarai, šou, pasirodymai, parodos, mugės. Nemaža dalis festivalio renginių yra nemokama.

Pernai Airijos Lietuvių Bendruomenė dalyvavo festivalio tautinių kostiumų šou. Šiemet, be kulinarinio šou, ALB dar pristatė ir airiškai-lietuvišką muzikos grupę "Pawna", pernai metais įdainavusią lietuviškai-anglišką albumą knygai apie Airijoje gyvenančius lietuvius "Pasiilgau...(arba) Mes vienas kito angelai". 

Pristatymo metų dalyvės buvo pasipuošusios prijuostėmis su ALB atributika. Prijuostes padėjo įsigyti Valdo Kasakaičio firma iš Killarney "Valdas Tiling Contractor Ltd".

Daugiau informacijos apie festivalį http://www.festivalofworldcultures.com

egle_ska

Kaip ir kiekvieną pirmą mėnesio ketvirtadienį, rugpjūčio 2 dieną, Dublino lietuviai rinkosi į susitikimą VAT Hous'e. Šį kartą svarbiausia naujiena tapo naujo Airijos Lietuvių Bendruomenės puslapio http://www.alb.ie atidarymas.

Susitikime buvo pristatyta naujieji ALB "virtualūs namai" ir papasakota apie jų sukūrimą. Airijos lietuviai buvo paraginti apsilankyti puslapyje bei registruotis - tapti ALB nariais.

Buvo surengta nedidelė viktorina ir jos laimėtojai apdovanoti šalikais su lietuviška atributika. Susirinkusių lietuvių prašėme atspėti, kiek lankytojų apsilankė http://www.alb.ie rugpjūčio 1 dieną, kiek narių prisiregistravo, iš kur lankytojų buvo daugiausiai ir ar yra tarp prisiregistravusių ALB narių ne lietuvių. Teisingi atsakymai buvo: pirmą dieną apsilankė virš 1000 unikalių lankytojų, daugiausiai lankytojų buvo iš Lietuvos, užsiregistravo 72 nariai,  ir tarp jų yra ne lietuvių, bet susijusių su Lietuva žmonių.

Sekantis Dublino lietuvių susitikimas rugsėjo 6 dieną!

 

egle_ska

Šeštadienį Portmarnocko paplūdimyje (Šiaurinis Dublinas) pirmą kartą vyko tarptautinis paplūdimio futbolo turnyras „Multinational Dublin Beach Soccer Tournament 2007“, kurį organizavo Airijos lietuvių bendruomenė, pagrindinis organizatorius ir projekto vadovas – Ridas Bieliajevas.

Airijoje gamtinės sąlygos nėra itin palankios aktyviam poilsiui paplūdimyje. Lijo ir turnyro dieną, tačiau tai neišgąsdino nei žaidėjų, nei žiūrovų. 200 metrų ilgio Portmarnocko paplūdimio ruože viena po kitos rikiavosi komandos. Išmėginti jėgas turnyre panoro šešios komandos: dvi „šimtaprocentinės“ lietuvių - „LT United“ ir „Monaghan“, lenkų komandos „Roadroller“ ir „Carpenter‘s“, airių „Elliott’s“ bei mišri „Stabdžių“ komanda, kurios gretose žaidė septyni lenkai ir vienas lietuvis.

Pirmojo tarptautinio paplūdimio futbolo turnyro nugalėtojais tapo Šiaurės Airijos Dungannono mieste gyvenančių lietuvių komanda „LT United“. Mūsiškiai nušluostė nosis visiems varžovams, o kai finale kovojo su lenkų komanda „Roadroller“, pergale buvo įsitikinę ne tik patys, bet ir žiūrovai: „Mes turime laimėti, negalime atiduoti pergalės lenkams!!!“

Mūsiškių pergalė buvo įtikinama - rezultatas 2:0. Finalinių varžybų metu lenkų viltys iškovoti nugalėtojų laurus galutinai žlugo įpusėjus antrajam kėliniui: tuo metu rezultatas buvo 1:0 lietuvių naudai, o paskyrus „Roadroller“ komandai devynių metrų baudinį, komanda ne tik nesugebėjo išlyginti rezultato, bet kitos atakos metu pasiuntė kamuolį į savo vartus ir rezultatas tapo 2:0 lietuvių naudai.

Tad lenkų komanda „Roadroller“ liko antra, o trečioji vieta atiteko kitai lietuvių komandai - „Monaghan“.

Turnyrą laimėjusios „LT United“ komandos gretose žaidė: Tadas Gudauskas, Evaldas Takarevičius, Petras Pulkys, Aurimas Tautkus, Tadas Nikotas, Tomas Striauka, Eugenijus Gobridas, Martynas Kubeckis ir Simas Sauserys. Šios komandos žaidėjas Tadas Gudauskas pripažintas ir rezultatyviausiu turnyro žaidėju – jis pelnė 6 įvarčius.

Turnyrą laimėjusiai komandai „LT United“ autoservisas „Your Garage“ padovanojo 500 eurų vertės dovanų kuponą, o kompanija „Western Union“ nugalėtojus papuošė specialiai pagaminta futbolininkų apranga. Jiems bei antrąją ir trečiąją vietas užėmusioms komandoms taip pat įteiktos taurės, medaliai ir po dėžę lietuviško alaus.

Pirmajame tarptautiniame paplūdimio futbolo turnyre sužaista vienuolika varžybų (įskaitant finalinę dvikovą), įmušti 23 įvarčiai, įspūdingiausias rezultatas užfiksuotas pusfinalio varžybose – lietuvių komanda „LT United“ lenkų „Carpenter‘s“ sutriuškino 5:0.

Vieną kartą teisėjui teko kelti raudoną kortelę ir iš aikštelės pašalinti audringai emocijas liejusį lietuvį. Varžybose teisėjavo Ridas Bieliajevas ir iš Lietuvos specialiai atvykęs Klaipėdos universiteto sporto pedagogikos magistrantas Marius Komovas.

Airijoje gyvenančių imigrantų žaidžiamu paplūdimio futbolu buvo sužavėti ir airiai. Jų komanda „Elliott’s“ varžybų teritoriją paliko net nesulaukę finalo. „Manėme, kad tai bus žemo lygio turnyras, o dabar jaučiame, kad per mažai treniravomės, mūsų viltys žlugo vos prasidėjus varžyboms“, - nusivylimo neslėpė airių komandos žaidėjai.

Po turnyro pakalbintas pagrindinis varžybų organizatorius ir projekto vadovas R.Bieliajevas džiaugėsi, kad pirmasis turnyras pavyko. Pasak jo, tiek lietuvių, tiek kitų šalių imigrantų, gyvenančių Airijoje, susidomėjimas patvirtino, kad tokie turnyrai yra reikalingi.

„Kai po varžybų priėjo kelių komandų žaidėjai ir išreiškė viltį, kad gerokai pasitreniravę norėtų ir vėl dalyvauti tokiame turnyre kitais metais, neliko abejonių, kad tarptautinį Dublino paplūdimio futbolo turnyrą reikia organizuoti kasmet“, - sakė R.Bieliajevas.

Aistė Griškonyte
lrytas.lt

 

egle_ska

Liepos 6 dieną paminėti Mindaugo karūnavimo dienos Lietuvos ambasadoje rinkosi būrys ALB aktyvo narių. Šventės svečiai turėjo pasipuošti tautiniais akcentais, todėl išradingų detalių tikrai netrūko - kas puošėsi vėliavos spalvomis, kas pynėsi kasas ir puošėsi vainikais, o kas ir tautinį rūbą apsivilko. 

Gražus vakaras prasidėjo dokumentinio filmo "Atgal į žemėlapį" peržiūra ir vaišėmis, o lietuviškos dainos netilo iki vakaro pabaigos. Gitarą į rankas paėmė ir savo dainas atliko kunigas Egidijus Arnašius. Buvo neužmiršti ir du šventėje dalyvavę Mindaugai - jie buvo papuošti karūnomis ir apdovanoti skeptrais.

 

egle_ska

Praeitą savaitę Airijoje viešėjo Muzikos ir teatro akademijos trečiojo kurso studentai ir visiems gerai pažįstamas aktorius Sigitas Račkys. Žinodami apie didelį mažųjų lietuvaičių, gyvenančių Airijoje, skaičių, jaunieji aktoriai pirmą kartą atvežė spektaklį į jos širdį - Dubliną.

Šiuo renginiu ALB tęsia akciją „ Mažieji gerosios valios ambasadoriai“, kurios užuomazga buvo Airijos lietuvių bendruomenės iniciuotas labdaringas aukcionas, surinkęs per pusantro tūkstančio eurų Kupiškio šv. Kazimiero vaikų namams. Šią gerą žinią jiems vežė mūsų gerosios valios ambasadoriai, Vabalininko Balio Sruogos vidurinės mokyklos moksleiviai ir ALB aktyvo tėveliai, gyvenantys Lietuvoje.

Airijoje mažaisiais geros valios ambasadoriais tampa lituanistinės mokyklos „Keturi vėjai“ moksleiviai, kurie padovanojo spektaklį Arčibišopo Rajano Vyriausiojo mokyklai Lukane, kurioje mokosi apie 50% vaikų iš kitų šalių, tarp jų ir dvylika lietuvaičių. Po spektaklio aktoriai stebėjosi sulaukę visiškai kitokio dėmesio nei Lietuvoje: vaikai plojo pasibaigus kiekvienai dainai, juokdavosi iš kiekvieno aktorių pokšto, susižavėjimo šūksniais palydėjo bučinio sceną. Su nekantrumu visi laukė penktadienio ir Keturių Vėjų mokyklėlės uždarymo šventės. Į nedidelę, vos 120 vietų turinčią salę susirinko apie 200 vaikų ir jų tėvelių. Jaunieji aktoriai buvo vėlgi nustebinti žiūrovų reakcijos. Mažieji garsiai juokėsi ir laisvai bendravo su pasakos veikėjais, o pabaigą vainikavo ilgi plojimai ir susižavėjimo šūksniai.

 „Coliukė“ – tai vienos dalies muzikinė improvizacija pagal Hanso Christiano Anderseno pasaką, kurioje vaidina III-iojo Muzikos ir teatro akademijos vaidybos kurso studentai (vadovas Rimas Tuminas). Spektaklio eskizas buvo sukurtas 2005 metais festivaliui-konkursui „Hanso Christiano Anderseno metai teatre“, kurį organizavo Kauno dramos teatras, ir tapo šio festivalio favoritu bei nugalėtoju.  „Coliukę“ teatro kritikai įvertino už „žaismingą požiūrį į pasakos žanrą“, žiūrovai – už „sugebėjimą patikti“, o vaikų žiuri – už „geriausią pasakos interpretaciją“. Vaikai taip pat apdovanojimą skyrė Tomo Stirnos sukurtam Kurmio vaidmeniui.
Jauna ir kūrybiniu azartu trykštanti komanda „Coliukę“ repetavo nešabloniškai, griaudama visus „vaikiško spektaklio“ stereotipus. Aktoriai, pasitelkdami subtilų ir artistišką humorą, vaizduotę, muzikinius, plastikos ir improvizacijos sugebėjimus, sukūrė išmonės ir džiugesio kupiną spektaklį, kuris ne tik pačius mažiausius, bet ir suaugusius žiūrovus kviečia pažvelgti į gerai žinomą pasaką kitaip.  Nesislėpdami už dekoracijų ar puošnių kostiumų, jaunieji aktoriai seka pasaką pasitelkdami vien savo muzikinį ir vaidybinį kūrybiškumą. Maža to, iš užsiėmimų akademijoje metu gimusių eskizų sukurta studentiška “Coliukė” – ne tik pasaka, bet ir vaidybos pradžiamokslis visiems, besidomintiems teatru.

Šventės generalinis rėmėjas: Tautinių Mažumų ir Išeivijos departamentas;

Rėmėjai: LR ambasada Airijoje, Western Union, Lituanica.

egle_ska

Respublikos Seimo Pirmininke, gerbiamas Lietuvos Respublikos Ministre- Pirmininke,

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas dėl dvigubos pilietybės, įsigaliojęs praėjusių metų lapkričio 16 d., skelbia, kad Lietuvos pilietis negali turėti jokios kitos šalies pilietybės. Tai aiškinama tuo, kad dviguba pilietybė prieštarauja LR Konstitucijai. Bet ar tikrai atitinka Lietuvos piliečių interesus?

Šiuo metu Airijoje atsirado dvi didžiulės problemos, dėl kurių Lietuvos piliečių vaikai, net tėvams pageidaujant, negali tapti Lietuvos piliečiais. Ir abiejų problemų priežastis yra Lietuvos Respublikos Migracijos departamento prie LR VRM pareigūnų reikalaujama pažyma dėl neįgytos Airijos pilietybės, nors tokių pažymų išdavimas nėra numatytas Airijos teisės aktuose. Iki šiol Airijos pareigūnai jas išduodavo tik savo geros valios pagrindu. Į Airijos lietuvių bendruomenę jau kreipėsi Lietuvos piliečiai, kurių vaikai dėl  tokios (netobulos)Lietuvos pilietybės suteikimo tvarkos buvo priversti tapti Airijos piliečiais. Tai įrodo, kad problema realiai egzistuoja ir nėra grynai teorinė prielaida.

Panagrinėkime esamą situaciją, su kuria susiduria Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Airijoje.

Jauna šeima, atvykusi į Airiją – dažniausiai laikinai – padirbėti ar mokytis, susilaukia vaiko. Vaikas gimsta Airijoje, gauna airišką gimimo liudijimą. Lietuviai tėvai – savo šalies patriotai – neplanuoja visam laikui pasilikti Airijoje ir nori vaikui suteikti savo Tėvynės Lietuvos pilietybę. Tuo tikslu jie kreipiasi į Lietuvos ambasadą. O Lietuvos ambasadoje, pagal galiojančią tvarką, reikalaujama pateikti pažymą iš atitinkamų Airijos institucijų, įrodančią, kad vaikas nėra Airijos pilietis. Tokios pažymos Airijos institucijos neišduoda. Vienintelis būdas gauti kažką panašaus į tokią pažymą yra kreiptis į Airijos pasų tarnybą, prašant suteikti vaikui pilietybę. Pagal vietos įstatymus vaikas negali gauti Airijos pilietybės, jei jo tėvai nėra išgyvenę 3 metų Airijoje. Tuomet, remiantis šia (vietinių) Airijos įstatymų nuostata, interesantams yra atsiunčiamas raštas, informuojantis, kad vaikui Airijos pilietybė nebus suteikta. Toks raštas tiko Migracijos departamento prie LR VRM pareigūnams. Tačiau dėl padidėjusių Lietuvos piliečių užklausų, Airijos institucijos informavo Lietuvos Respublikos Ambasadą, kad tokios pažymos Lietuvos piliečiams nebebus išduodamos. Lietuvos piliečiai, panorėję sutvarkyti savo naujagimių pilietybės reikalus Lietuvos Respublikos ambasadoje ir siekdami gauti tokias pažymas, atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Migracijos departamentas prie LR VRM reikalauja, kad jie gautų iš Airijos pasų tarnybos minėtas pažymas. Airijos pareigūnai atsisako išduoti tokias pažymas, motyvuodami, kad tokių paslaugų teikimas neįeina į jų funkcijas. Lietuvos pareigūnai, negaudami tokios pažymos, atmeta Lietuvos piliečių prašymus suteikti jų vaikui Lietuvos pilietybę ir net negali jiems išduoti Lietuvos Respublikos Asmens grįžimo pažymėjimo. Airijos atstovai, į Lietuvos piliečių primygtinus prašymus ir įvairius argumentus, kad jiems būtina gauti tokią pažymą, atsako, kad Lietuvos pareigūnų reikalavimai savo piliečiams yra vidinė Lietuvos valdžios ir jos piliečių tarpusavio santykių problema. Susidaro užburtas ratas, iš kurio ištrūkti neįmanoma.

Kita problemos pusė yra dar sunkesnė. Kas nutinka, jei vaiko tėvai vis tik pragyveno Airijoje ilgiau nei 3 metus iki vaiko gimimo (tokiu atveju vaikas gimimu įgyja teisę į Airijos pilietybę) ir nori gauti Lietuvos pasą? Kaip jau minėta, norint gauti tą pačią pažymą, pagal galiojančią tvarką reikia kreiptis į Airijos pasų tarnybą. Tačiau tuomet vaikas gauna ne raštą, o pilnai galiojantį Airijos piliečio pasą. Taip prarandama net teorinė galimybė gauti Lietuvos pilietybę ir pasą, kadangi pagal Airijos pilietybės įstatymą, Airijos pilietybės atsisakyti neįmanoma, nes jos atsisakymo procedūros šis įstatymas iš viso nenumato. Tai yra geresnė išeitis nei pirmuoju atveju, nes šiuo atveju vaikas gauna Airijos pasą, kurio jo tėvai nenorėjo, bet visgi nelieka be dokumentų. Tuo tarpu pirmuoju atveju Lietuvos piliečių vaikas, gimęs Airijoje, lieka iš viso be jokių asmens tapatybę nustatančių dokumentų. Ir, kaip jau minėta, tai ne teorinė tikimybė, tokių vaikų JAU yra! Tokia situacija mums, lietuviams, gyvenantiems Airijoje,  yra nepriimtina.

Dvigubos pilietybės klausimas sudaro daug problemų užsienyje gyvenantiems lietuviams. Jos sprendimas pareikalaus daug pastangų ir, galbūt, net Konstitucijos keitimo. Bet šiuo metu  Airijoje gyvenantys lietuviai pakliuvo į situaciją, kai tėvai, net norėdami savo vaikui suteikti Lietuvos pilietybę, pagal dabartines Konstitucijos nuostatas, to negali padaryti, nes yra priversti prašyti iš Airijos institucijų raštų, kurių ši valstybė neišduoda. Tokiu būdu Airijoje gyvenantys lietuviai yra verčiami suteikti savo vaikui kitos valstybės pilietybę. Kodėl eiliniams Lietuvos piliečiams numetama prievolė prašyti iš Airijos tarnybų tokių dokumentų, kurių gavimui reikia prašyti Airijos pilietybės? Argi Lietuva teikia pirmenybę kitų valstybių pilietybei?  Argi  Lietuvos piliečių teisinis ryšis su Lietuva yra apsprendžiamas kitos valstybės teisės aktų pagrindu? Ar įsivaizduojate, kas nutiktų, jeigu Airija nuspręstų visiems savo teritorijoje gyvenantiems lietuviams be išlygų suteikti teisę į Airijos pilietybę – tokiu atveju mes visi prarastume Lietuvos pilietybę, o atgauti jos jau nebegalėtume, nes pilietybės atsisakymo instrumentai čia neegzistuoja.

Ar mūsų šalis turi tiek daug  piliečių, kad taip lengvai jų atsisakoma ? O gal Lietuvoje yra tiesiog ypatingai aukštas gimstamumo lygis, kad visi Airijoje gyvenančių Lietuvos piliečių šeimose gimę vaikai taip beatodairiškai atiduodami svetimai šaliai? Ir, ar žinant šitokią situaciją, pastaruoju metu Lietuvos politikų pamėgti raginimai išvykusiems į užsienį tautiečiams grįžti į Lietuvą, neskamba kaip  pasityčiojimas iš tų pačių tautiečių? Galų gale, žinant, kad daugiausia laikinai padirbėti į užsienį išvyksta jauni sveiki žmonės, ar taip valstybė ir jos politikai nekerta šakos ant kurios patys sėdi – naikina jaunąją kartą, kuri ateityje turėtų valdyti valstybę, plėsti ekonomiką, mokėti mokesčius, uždirbti pensijas dabartiniams dirbantiesiems ar net ginti Tėvynę? Ir ar šitokia tvarka kažkuo neprimena stalinistinio genocido – skirtumas tik tas, kad tada lietuviai buvo naikinami fiziškai, o dabar juridiškai?

Mes – Airijos lietuvių bendruomenė – tikimės, kad Lietuvos politikai ir pareigūnai nenori amžiams atsisakyti dažnai tik laikinai į užsienį išvykusių Lietuvos piliečių ir jų vaikų, kad jie galvoja apie Lietuvos ateitį. Todėl prašome ypatingos skubos tvarka spręsti šią dviprasmišką situaciją. Nes Lietuva savo piliečius jau praranda tikrąja šio žodžio prasme, ir nebėra laiko nei galimybių  tikėtis, kad situacija pati savaime susitvarkys.

Pagarbiai,

Airijos lietuvių bendruomenė                                                     Dublinas, Airija

2007 m. gegužės 3 d.

egle_ska

Praėjusių Šv.Velykų proga Dublino lietuvių bendruomenė surengė pirmąjį boulingo turnyrą. Didelio susidomėjimo sulaukusiose varžybose dalyvavo per šešiasdešimt lietuvaičių. 

Boulingo turnyras vyko Tallaght “Leisureplex” centre. Varžybose dalyvavo keturiolika mūsų tautiečių komandų, kurias vidutiniškai sudarė po penkis žmones. Kautis dėl nugalėtųjų vardo pasiryžo ir nė karto boulingo kamuolio nelaikę lietuvaičiai, ir šio žaidimo asai. Pasidairius į konkurentus iš kamuolio ridenimo technikos ir grakščiai į šoną atmestos pėdos buvo aišku, kuris – profesionalas, o kuris - tik mėgėjas. Beje, varžybose buvo ir tokių, kurie laimę bandė profesionaliuose mūsų šalies boulingo turnyruose. 

Žaidimas buvo suskirstytas į dvi partijas. Pasibaigus pirmajai turnyro dalyviai galėjo šiek tiek atsikvėpti ir pasivaišinti užkandžiais. Mūsų tautiečiai kaupė jėgas paskutiniam šansui ir vogčiomis dairėsi į televizorių ekranus skaičiuodami konkurentų surinktus taškus.  Audringų palaikymo šūksnių netrūko ir antrojoje žaidimo dalyje. Net ir likus keliems bandymams kiekvienas tikėjosi dar šiek tiek pagerinti rezultatus ir net jei nebūti pirmais, bent jau atsidurti laimėtojų trejetuke. 

Pirmąją vietą iškovojo “Vilnius – Dublin” komanda, antrąją – “Tallaght”, trečioji atiteko “Anykščiai ir draugė” kompanijos žaidėjams. Nugalėtojams įteikti diplomai, tortai ir lietuviškas “Švyturio” alus. Apdovanoti ir asmeninius rekordus pasiekę žaidėjai: Inga iš komandos “300” ir Paulius iš “Vilnius – Dublin” kompanijos, per abu žaidimus surinkęs 360 taškų – jiems įteiktos taurės. Beje, Paulius paskelbtas ir daugiausia straikų surinkusiu žaidėju – už tai apdovanotas pakvietimu apsilankyti tatuiruočių salone. Prizas – pakvietimas nemokamai pasinaudoti Tallaght “Leisureplex” centro pramogomis - įteiktas ir jauniausiam boulingo turnyro žaidėjui dešimtmečiui Antanui.

Neliko nepastebėti ir “klišiausi” žaidėjai – jiems padovanoti lietuviški marškinėliai. Varžybų metu užfiksuotas prasčiausias rezultatas – septyniasešimt penki taškai.  Tiesa, tuščiomis neliko nė vienas turnyro dalyvis. Net ir nieko nelaimėję žaidėjai gavo nuolaidų korteles apsilankyti Tallaght “Leisureplex” centre.  

Pirmąjį boulingo turnyrą dubliniečiai suorganizavo sekdami Korko lietuvių bendruomenės pavyzdžiu – ten šios varžybos jau tapo gražia tradicija. Tiesa, praėjusiųjų metų spalį surengtas pirmasis turnyras nebuvo visiškai lietuviškas – nors iš trylikos jame dalyvavusių komandų net aštuonios buvo lietuvaičių, varžybose dėl geriausiųjų vardo kovojo ir airiai, lenkai, estai, latviai, ispanai, vokiečiai bei pakistaniečiai.  Lapkritį suorganizuotas antrasis boulingo turnyras pagaliau buvo paskelbtas 100 % lietuvišku. Tąsyk tarpusavyje varžėsi keturiolika komandų. Bene sėkmingiausias buvo kalėdinis boulingo turnyras, kuriame panoro dalyvauti net dvidešimt penkios komandos. Kadangi boulingo centre yra tik keturiolika takelių, galimybė kovoti dėl geriausiųjų vardo suteikta pasitelkus principą “kas pirmesnis, tas gudresnis”. Didelio susidomėjimo sulaukė ir šv.Valentino dienos boulingo turnyras – jame pareiškė norą dalyvauti dvidešimt komandų. 

Paskutinįsis, kovo 29 d. vykęs turnyras, pasak šio renginio sumanytojo “Leisureplex Coliseum” vadybininko Kęstučio Prakapo, buvo daugiau komercinis. Jame nugalėjusios septynios komandos pateko į kitą turnyrą, kuriame susikaus su lenkais. Šis žaidimas numatytas balandžio 25 d.  

Kęstutis džiaugiasi, jog ir Dublino lietuviai surengė turnyrą. “Norėčiau suorganizuoti lietuvių boulingo lygą, kuri truktų dešimt savaičių. Joje galėtų dalyvauti apie dešimt komandų. Tačiau vien dėl atstumo tarp Dublino ir Korko tiek žaidėjų vargu ar pavyktų surinkti. Galbūt šį turnyrą reikėtų pavadinti Rytų Europos”, - savo mintimis apie būsimą didžiulį renginį dalijosi K.Prakapas.  

Ieva Sungailaitė

 
 
Nuotraukos Eugenijaus Skvorcovo

egle_ska

Dublino lietuvių susitikimai vyksta kiekvieno mėnesio pirmą ketvirtadienį, Vat House pube, Temple Bare, 6 Anglesea Str. 
Informacija nebuvusiems, bet galvojantiems ateiti kitą kart: mes viso pubo neužsakome, o renkamės pačiame tolimiausiame baro kampe, prie išėjimo į vidinį kiemelį. Įėjus į pubą eiti gilyn palei barą, užlipti ant pakylos, mes būsime prie vieno ar net kelių iš staliukų - atskirti pagal lietuvišką kalbą :)

1. Ko tikėtis
a) bendravimo lietuvių kalba
b) visiškai neformalios aplinkos
c) gerai nusiteikusios ir draugiškos kompanijos
d) naujų pažinčių
e) kelių ALB vadovybės atstovų, kurių jei kils noras, bus galima paklausinėti apie ALB veiklą

2. Ko nesitikėti
a) oficialios aplinkos ir iškilmingo posedžio
b) rimtų diskusijų apie aukštas materijas ir kitokius nuobodžius dalykus
c) alaus už dyką - nebent nauji pažįstami pavaišins :)
d) agresyvių piliečių, kurie norėtų apvogti ar pasimušti

3. Kas nelaukiami
a) įvairus agresyvus ir intelekto bei kultūros "nesugadinti" gezai
b) paikos merginos, suderinamos su punkte 3a) minėtais piliečiais
c) kitokie piliečiai, gyvenantys pagal devizą "žmogus žmogui vilkas"

4. Kas laukiami
a) visi kiti nepaminėti 3a), b) ir c) punktuose, kuriu amžius nuo 18 iki 80 (ir daugiau)
b) norintys pabendrauti su tautiečiais, kurie skiriasi nuo to stereotipinio baisaus įvaizdžio, kurį mėgsta piešti lietuviška žiniasklaida straipsniuose apie emigrantus.

Taigi kviečiame visus mūsų senbuvius ir susidomėjusius naujokus susitikti vėl.

egle_ska

Monaghano lituanistinė mokyklėlė taip pat buvo pakviesta sudalyvauti šv.Partikui skirtame parade. Moksleiviai su tautiniais drabužiais ir Lietuviška muzika neliko nepastebėti. Vaikai džiaugėsi, kad buvo parodyti ir per Airijos televizija!